Šiandien gyvename greitame technologijų pasaulyje. Žodžiai dažniausiai gimsta klaviatūroje, išsiunčiami vienu mygtuko paspaudimu ir taip pat greitai pranyksta tarp daugybės kitų žinučių. Kartais norisi sulėtinti tempą ir leisti žodžiams pasilikti.

Ranka rašyti žodžiai tarsi baltas paukštis, paleistas tiesiai į kito širdį. Kiekvienas žodis gimsta lėčiau, turi emociją ir kalba labai asmeniškai. Norisi, kad daugiau skraidytų tokių paukščių – kurie pasiektų žmogų ne tik akimis, bet ir širdimi.
Ranka rašytas tekstas atmintyje išlieka ilgiau. Jį norisi pasilikti kaip brangų prisiminimą, po kurio laiko vėl atsiversti, perskaityti ir dar kartą sugrįžti į tą akimirką. Taip dovanotos akimirkos kuria istorijas.

Ir vis dėlto daugelis žmonių šiandien vengia rašyti ranka. Ne todėl, kad neturėtų ką pasakyti, o todėl, kad bijo suklysti ir sugadinti atviruką. Tai visiškai natūralu. Suprantu šį jausmą ir turiu jam sprendimą.

Visada sveikinimo ar kvietimo žodžius užrašau plunksna ir tušu. Tai gali būti „Plunksnos linija“ kurti atvirukai arba jūsų atsinešti. Užrašau taip pat stalo korteles, kvietimus ar kitus ypatingus žodžius. Jūs galite tiesiog patikėti man žodžius, o jie atkeliaus į jūsų rankas jau gyvai parašyti.

Yra buvę ir labai netikėtų užsakymų: įrašai į knygas, žinutės į laiko kapsules, laiškai vaikui, kuriuos planuojama įteikti po daugelio metų, palinkėjimai ant dovanų kortelių ar žodžiai su dekoru ant šampano butelių. Kartais tai labai maži, kartais visai netikėti užsakymai, tačiau kiekvieną kartą jie prasideda nuo to paties – nuo žmogaus noro, kad žodžiai būtų parašyti gyvai.

O tuomet jie išskrenda kaip baltas paukštis – tyliai, bet tiesiai į kito žmogaus širdį. „Plunksnos linija“ yra ta vieta, kur jūsų žodžiai pakyla skrydžiui. Čia jūsų žodžiai tampa akimirkomis, kurios gyvena ilgiau ir palieka prisiminimą.

Pasirink atviruką su ranka rašytu sveikinimu ir paversk žodžius ypatinga dovana.

Rasa Statkuvienė
KU Dvasinio konsultavimo ir asistavimo srudijų magistrė